Kristinooshke… ir Kitos Nelaimės

Kalbam apie kremą ir surinkimą. Ir, taip taip, valgymą. :)

Primenu, kad virtam vaniliniam kremui pagal receptą reikia:

- 500g naminio sviesto,
- 120g aukščiausios rūšies kvietinių miltų,
- 350 g cukraus,
- 1 stiklinės gyvo naminio pieno,
- 3 naminių kiaušinių trynių,
- 20g vanilinio cukraus,
- 50g konjako.

Viską pasiruošiame etapais, kad darbas eitųsi sklandžiai. Sviestą suporuojame su miltais. Sviestas - į puodą, miltai - persijojami.

Pieną poruojame su cukrum. Atsimatuojam reikiamus kiekius.

Galiausiai atskiriame trynius nuo baltymų.

Ir pradedame tikrą gamybą :) Ištirpus sviestui į puodą dalimis sudedami miltai vis maišant.

Baisiai baisu buvo neprideginti, nes recepte sako kaitinti, kol miltai pradeda gelsti. Bet juos supylus į sviestą, jie automatiškai pasidaro geltoni :/ Tai šioje vietoje nelabai galiu patarti, paviriname trumpai - minutę ar porą, kad neprisviltų.

O tuo pačiu metu užviriname pieną su cukrumi. Net keista, kaip tiek daug cukraus gali ištirpti tokiame mažame kiekyje pieno. Prisimenam, kad užviręs pienas mėgsta bėgti.

Viskas palengva keliauja į aną puodą. Intensyviai maišyti. Gaunasi reakcija.

Gana staigiai kremas tirštėja. Maišom toliau, neleidžiame formuotis gumulams. Gaunam kažką panašaus:

Iš arčiau:

Nukėlus puodą, toliau maišoma mediniu šaukštu, kol kremas atvėsta. Tada eilė tryniams, vaniliniam cukrui ir brendžiui. Išmaišom.

Dabar dėl brendžio. Įpylus 50g, kas, spėju, yra kokie 60ml, nieko nesijaučia. Į tokį kiekį aš pyliau 100ml, ir tai brendžio skonis vos jautėsi. Na, bet brendis - ne konjakas, turbūt nereikia pykti. Viską perplakam mikseriu iki purios masės.

Kremas baigtas.

Toliau linksmiausia dalis - žaidimas “Surinkime tortą”.

Tepam:

Saviškį Napoleoną paskaninau spanguolių uogiene. Tinka bet kokia rūgštesnė.

Gauname tikrą bokštą:

Kremo negailėjau, tad gavosi netvarka. Bet nieko, puikiai užsipildo šonai. Į juos dar prigrūdame kremo. Susismulkiname atraižėles trupiniams.

Belieka tortą papuošti “N” raide. Išsikirpusi trafaretą, pabarsčiau kakava. Bet gavosi nelabai ryškiai. Kitąkart barstyčiau kavą.

Tortą paliekame bent parai, bet realiai kuo ilgiau, tuo geriau. Tortas subręsta, persigeria skoniai, suminkštėja torto blynai.

Išvada - tortas vykęs. Kremas labai skanus. Tačiau, iš tiesų labai riebus. Galima suvalgyti kokį gabalėlį, dviejų nelabai. Nes, visų pirma - sotu, antra - sustos skrandis, jei padauginsite. Dar turiu paminėti, kad kremo gavosi tikrai per daug, liko pilnas dubenėlis. Dėčiau bent puse pakelio ar visu pakeliu mažiau sviesto. Nežinau, kaip būtų su kitomis proporcijomis. Jei tortą laikysite šaltai, sviestinis kremas sustings, todėl tortas gali būti kietokas. Na, kaip ir normaliomis sąlygomis išėmus sviestą iš šaldytuvo negalime iškart lengvai jo užtepti ant duonos.

Tai štai, pasidalinau savo eksperimentu! Šis tortas užima daug laiko. Gan brangiai kainuoja, galbūt vertėtų jį pirkti ir nekankinti savęs. Bet kas nuspręs vis dėlto gaminti, šis daiktas yra skanus.

Pirma dalis.

Antra dalis.

Rodyk draugams

Antrasis Napoleono etapas yra blynų kepimas. Per naktį šaldytuve gulėjusią tešlą išsitraukiame ir maždaug ketvirčiuojame. Turime omeny, kad mums reikia išgauti 12 lakštų, tai jei tešlą padaliname į keturias dalis, iš to ketvirčio turi išeiti apie 3 blynus. Atsimenat, kai bijojau, kas bus iš tešlos, nes dar buvo likę gana dideli nesukapoti sviesto gabaliukai? Cha :) Reikalas ne visai toks blogas, sušalusi gaunasi gan normali tokia marmurinė masė. Pažiūrėkite.

Na, aišku, tuo metu aš tos matematikos nebuvau taip gerai apskaičiavusi, tai supjausčiau, kaip man tada atrodė geriau. Žaidžiame su vienu gabalu, kiti savo eilės turi palaukti šaldytuve. Prisiminkite, kad patalpa turi būti kuo vėsesnė. Nenustebkite, jei tas gabaliukas taip lengvai neišsikočios. Oi ne, žodis lengva šiam tortui išvis netinka. Na, žodžiu, po sunkaus darbo geriausia blyną apipjauti apie didele lėkštę. Stalą ir tešlą, savaime aišku, pasimiltuojam.

Pasibarsčius miltų, man tikrai neprireikė naudoti maistinės plėvelės, kaip patariama recepte. Niekas neprilipo. Bet jei leisite tešlai ištižti, jūsų laukia tokia kančia, kaip manęs, kai dariau krusantus.

Sekantis žingsnis - badymas. Va čia vieta jūsų pikdžiugai, jeigu tokios yra. Subadome tą blyną kuo tankiau, tikrai smarkiai, nes kitaip kepdamas jis deformuosis, oi deformuosis. O vėliau, labai sėkmingai subyrės. Iš kraštų galima palikti truputį tešlos būsimiems trupiniams.

Dedame į kepimo popieriumi išklotą skardą ir kepame 180 laipsnių orkaitėje, 3-5 min.

Svarbiausia - neperkepti. papločiai turi išlikti šviesios spalvos, gelsvi, o ne paruduoti. Priešingu atveju, tortas bus kietas ir sprangus. O mes to nenorim. Štai iškepusio blyno pavyzdys.

Tai ir multitaskinam, kočiojam, kepam, badom.

Labai gundančiai kvepia, ir kol šilti, blynai labai trapūs. Jums teks įveikti pagundą suvalgyti visus trupiniams skirtus gabalėlius, nes jie baisiai skanūs ką tik iškepti. Beje, receptas nurodo, kad iškepus blynus reikia apipjaustyti. Tikra nesąmonė! Neįsivaizduoju, kaip taip reiktų padaryti nesulaužant blynų.

Na, ką, su blynais - baigta!

Pirmą dalį skaitykite mano pirmajame bloge.

Rodyk draugams